Atskrido paukštis krūtine geltona,
Švelnus lyg pūkas ir tylus.
Nusvirusi ieva, šakelės plonos
Atstoja lizdą ir namus.

Galbūt norėtųs jam skardenti,
Išlieti džiaugsmą giesmėmis,
Tik kaip iškęsti, išgyventi
Dienom žiemužės šaltomis?

Mažam gyvybės kamuolėly
Užspaustas gelia liūdesys.
Ar tavo sauja trupinėlių
Jį valandėlei išsklaidys?

Bet gal ne liūdesį man neša,
O šviesų spindulį vilties,
Kad dar kantrybės vieną lašą
Ir oras džiugesiu virpės.

Iš paukščio mokaus saulės laukti,
Laukų užlietos žalumos,
Pavasarį širdim pašaukti,
Jei truputėlį dar vėluos.