Rytą snigo vyšnių žiedlapiais rausvais
Prisiminimas lyg bučinys
Nuskriejo toli, toli, bet dar dega atminty
Meilė taip elgiasi su visais
Tai lyg paskutinis traukinys...
Rytą upelis ledus sulaužė
Jausmas šitas lyg vaga nauja
Bėgau, bėgau, kad pavyčiau
Iki ten, kur saulė maudės...
Rytą kolibris dūzgė virš žiedų
Geras jausmas danguje
Pasitik – aš ateinu
Man nereikia mano laisvės
Šį rytą mes būsime drauge...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-21 22:42:47
Paskutinės dvi eilutės man labai patiko :) kūrinys toks jaukus, jausmingas...... gražu
Anonimas
Sukurta: 2011-02-21 20:54:37
Kur čia eksperimentas? Perkeliu į Jausmus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-21 17:40:15
labai gražus, švytintis rytas nuplaukė ir sušildė
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-02-21 09:11:53
mielas ir puikiai nuteikiantis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-21 07:39:09
šiandien išties toks šviesus rytas- lyg sningant vyšnioms...