Aš maniau, kad girdžiu kaip tu juokiesi,
Man pasirodė, kad tu mokiniesi šokt.
O ne, tai ne tiesa...
Tu išsigandęs – bet nėr kur bijot,
Aš čia, šalia – gali manim pasitikėt.
Tu pavargęs – duok man savo sielos svorį,
Nuraminsiu tavo širdį – tau reikia pailsėt.
Man sakei „ gali eit, aš pasirūpinsiu savimi“
Aš tavim tikėjau, tavim pasiklioviau,
Ir štai dabar tu mane kvieti vardu.
Tai vien tik sapnas...vien tik baisus sapnas...
Tu praradai savo tikėjimą –
Nebesitiki vilties.
Manai, kad nebėra išeities –
Aš radau tave užspaustą kampe!
Tau padėsiu susigrumt su skausmu,
Nes tai tik sapnas, tai tik melas.
Aš radau tave užspaustą kampe...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-21 21:00:44
Piligrimas gerai klausia. O aš perkeliu į dienoraštinį įrašą, nes Jums tai veikiausiai prasminga.
Vartotojas (-a): solovejas
Sukurta: 2011-02-21 01:59:22
ne gale o kampe
Anonimas
Sukurta: 2011-02-20 23:53:13
Taip ir noris paleist riebų žodį ir paklausti, kuriam gale čia eksperimentas?
Vartotojas (-a): solovejas
Sukurta: 2011-02-20 21:03:32
maybe:)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-20 17:05:05
tas padėsiu, nebijok... man čia suskamba kaip traukimas iš kilpos už kojų
išeitis rasis, kai pats išeis...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-20 14:39:38
bet nėr KO bijot...