Net po Katedros sunkiaisiais pamatais
Tu liepsnoji, o šventa ugnele--
Ąžuolai sudeginti atleis,
Bet ar mes atleisim sau ? Kaip gelia
Ašmena, Baltstogė ir Seinai...
Lietuvos kraštelis nutrupėjęs !
Buvome Europos milžinai--
Mūs karalių kaulus pusto vėjas,
Jų karūnos dar Čiurliony švyti
Ant pabėgusių nuo užmaršties pušų
Ir takažolės žiedelyje mažyty,
Kai žvaigždynus delnuose nešu
Net po Katedros sunkiaisiais pamatais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-19 23:19:42
Labai išjaustas, giliai apima ir tiek daug pasakyta.Tai kvietimas mylėti ir didžiuotis savo Tėvyne.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-19 23:02:35
Sužavėta esu ir pridurti nieko negaliu :))
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2011-02-19 12:08:35
....skamba didingai...
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 10:58:45
Puikiai perteiktos mintys.