Mes išplaukiam į didelį miestą
Dviem prisirpusiais ilgesio kūnais,
Kai vandens kambariai atvėsta
Ir manęs po tavęs nebūna.
Kai atsiveria vakaro žiotys
Ir šakojasi vandenys gilūs,
Kai tik sutemos mus užuodžia,
Mes išplaukiam į kitą tylą.
Į kitus nežinojimus brendam,
Kranto linijom pasidalinam,
Išragaujam vandenį rankom,
Ligi dugno skalaujam gryną.
Ligi dugno kūnais atvėstam
Geriam vakaro kraują tirštą,
Kartais plaukiam į didelį miestą
Ir į tylą kartais numirštam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-19 23:17:04
Puikus išplaukimas, labai vaizdžiai, gyvai ir giliai.Palietė
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-19 23:01:01
Taip ir išplaukiam...:))
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-02-19 22:44:27
labai, labai... nepaviršutiniškas, o labai gilus išplaukimas, žaviuosi :)
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 12:31:37
gražu, ypač pirmas posmas.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 11:47:52
Berods jau ne pirmą kartą sakysiu, kad patiko. Dar vietomis galima paieškoti kas dar neatrasta, tačiau toli, nuo to kas parašyta, eiti nebereikia.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-19 11:02:33
Patiko. Ir manęs po tavęs nebūna...
(Ir kvinta gerą patarimą duoda. )
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-19 10:24:04
pirmų dviejų posmų užtenka. (antri du prastina, mat jie apie tai, ir tos aplinkybės - į kur neišplaukta. juk jei į naują išplaukta, tai nežinoma, o jei į tai kas žinoma, tai niekur čia nėra išplaukta... vieną dieną vienoje jūroje, kitą dieną kitoje, bet p aiškinama apie kitus nežinojimus; ir išplaukiam, ar brendam? skirtumas didelis.)
eilius visas melodingas, bet patiko kaip išbaigtas - pirmi du posmai. va ir viskas - paskui vyksta pirmų dviejų posmų gadinimas - nes pasakojami yra juose tik žinojimai, kaip kokia rutina, iki tiek žinojimai.
Tai būtų visai gerai du posmai ir trečio viena eilutė, be /brendam/ užbaigimui. t.y.:
Mes išplaukiam į didelį miestą
Dviem prisirpusiais ilgesio kūnais,
Kai vandens kambariai atvėsta
Ir manęs po tavęs nebūna.
Kai atsiveria vakaro žiotys
Ir šakojasi vandenys gilūs,
Kai tik sutemos mus užuodžia,
Mes išplaukiam į kitą tylą.
Į kitus nežinojimus ...
----------
o visumoje - žinoma eilėraštis. tik va antrų dviejų posmų nereikia, tada puikus trumpažanris - solidus toks.