Su šalto oro sūkuriu pasklido šnibždesys -
Jisai išėjo...
Anapilin...
Paliko mus,išėjo amžinai.
Tai melas, tegul žodžiai sklaidos vėjy,
Jis su mumis rymos , kai verks paniurę vakarai.
Primins su meile apdainuotą,
Duonelę šventą ,
Kurią kryžiaus ženklu laimino mamos ranka,
Visą pasaulį,taip mylėtą,
Širdies lopšyje išliūliuotą,
Gelsvąjam popieriui,plunksnos dėka padovanotą,
Juk tai nemiršta niekada.
Ir žvakė įsižiebs,kai skambės žodžiai,
Iškvėpti švelnios sielos,iš širdies,
Čia meilė,čia visi gyvenimo jausmai sudėti,
Tai nenugrimsta niekad liūnan užmaršties.