Gal prīš dešims metu jē kas nuors būt sakės,
Ka metalou pruota gal išgriaužtė blakės,
Barbė būt palaikius tuoki žmuogo trėnkto
Ė tuoliau paēto, ė kalbietėis vėngto.
Vo dabā, ka pati tor pruotinga daikta,
Mata, kāp mondrėijē tas blakės išdaigsta.
Kėik anā īr vargus – jau ne vėina nakti,
Kol blakės iš kompa so pruogramuom plakė.
Īr ė tēp jau bovė, ka vilties netekus,
Kriuokė atsivėipus, net nebmatė taka.
Mėslėjė, ka diska blakės jau sojiedė
Ė rēks pėrktė nauji, net sakītė gieda.
Miesta žmuogou kėtēp, tor daugiau tuo grašė,
Vo anuos tėi litā tier mėnkiausis lašos.
Nebier iš kuo brongē ožmuokiet ož buta –
Par blakės rēk sprėistė – būtė, a nebūtė.
Ė diel tuo ne karta, disku tū nepėrkus,
Valies ė istatė kompou naujus ėrklus –
Ka galietom plauktė interneta jūruo,
Ka netėžto nauji vėrusa undūrus.
Ėlgā muokies, skaitė, kol vėskou soprata –
Kāp ta blakė laužas i pruograma reta,
Kāp paskou isiotus praded dergtė bjaurē,
Diskė bepalėkus tik dumblus ė maurus.
Dabā īr jau kėtēp, ana īr pramuokus,
Gal jau lėnktīniautė so vėsās pėrmuokās.
Ė pavargus dėiną, kėta, da ė nakti –
Sugeb kompė švėisa pergalės uždegtė.
Ė darboujės drousē, kap pri plūga stuojus,
Ka kalbuos žemaitiu vešlė vasaruojē
Gera grūdū derlio Lietovā auginto,
Žemaitėjės krašta kultūra atgimto.