Santrauka:
Uždegti pamestą mėnulį ir tyliai virst ledu
Vanduo akmenėliais krenta.
Irklus laužydamas – vis krenta..
Kol dingus saulė nenutyla –
Tol vis krenta... Krenta ---
Obuoliais iš žalčio rankų
Ritasi prie tavo kojų,
Uždegti pamestą mėnulį bando
Ir tyliai virst ledu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vikis
Sukurta: 2005-06-16 23:08:46
Man patinka ,net nežinau kodel.Čia kažkas panašaus į meilę ,kai myli taip pat negali paaiškint dėl ko:)
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-03-30 05:27:06
Ar vanduo krenta, ar saulė, kas ką uždegt bando?
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-03-30 04:58:49
am. Čia achrostikas =)
pirmas, ir labai eksperimentinis, tai labai kažko ir neišlaužiau ;)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-30 04:24:02
įdomus.
Bet pačios minties tarsi nėra. Ar tai tik gamtos vaizdavimas, ar per metaforas kalbėjimas apie jausmus?
Vartotojas (-a): Juatas
Sukurta: 2005-03-29 13:20:50
Per daug kritmo pas tave. to pats paziurek kaip surimavai "krenta -krenta -nenutyla -krenta. per paprastas rimas. bet ideja gera. stenkis ir siek aukstumu:)
:
Sukurta: 2005-03-29 10:46:04
"dingusi"- muzikaliau.
"nenutyla" -labai sunkus žodis.
Kažkaip suvedimas problematiškas, o fantazija tai nieko tokia :)