Švelni ramybė leidžias nuo kalnų,
Įsižiebia svajonių žiburėliai,
Naktis – susitikimo laikas mylimų,
Palaimos rūkas slepia mudu vėlei.

Ir taip jauku su tavimi tylėti,
Prigludusi kaip visada prie tavojo peties,
Žvaigždžių žaidimas užburia, smagu stebėti,
Tarp jų mūsų gyvenimai, tikiu, žibės.

Naktinį minčių raštą audžiu,
Jame spalvingi raštai, ta daina,
Kuri skambėjo, kai paklausei,
Ar sutinku lydėti kelyje.

Dar kartais ant blakstienų duženos suspindi,
Iš to gyvenimo, iš kito, iš skaudaus,
Tavajam glėbyje norėčiau aš ištirpti,
Mūsų gyvenimus ramybės bangos čia skalaus.