Šiandiena šaltis žemėj karaliauja
Ir meilės šilumai čia vietos nebėra.
Veidai suakmenėję ,vien tik kaukės,
Suspaustos lūpos,
Jos meilės bučinio nepažinojo niekada.
Ištikimybės žodis išbrauktas žodyne,
Kam šito reikia,
Taip - labai graudu,
Ranka nusvirus nebeieško rankos,
Meilės kalba nežinoma tarp pirštų negyvų.
Graudu matyt išdresiruotą šypseną ant veido,
Išpieštos akys blizga negyvu stiklu,
Tik pinigui gaminti mes atgyjam,
Didžiuojamies kasdien nauju rūbu.
Skaudu,nes Meilė kaip ta valkata už durų rauda,
Bandau duris atidaryt jai -nerandu,
Negyvas šaltis žemėj karaliauja,
Veidai pravirko už apšalusių langų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-16 22:50:07
skaudūs pamąstymai, dvelkiantys nusivylimu ir liūdesiu.< meilė kaip valkata už durų rauda, bandau duris atidaryt jai- nerandu>
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-02-16 16:44:24
Prasmingos, gal net tokios pamokančios mintys, tiesiog puikiai........ :)
Rekomenduoju visiems perskaityti šį gerą kūrinį
Anonimas
Sukurta: 2011-02-16 14:14:49
Skaudu,nes Meilė kaip ta valkata už durų rauda,
Bandau duris atidaryt jai -nerandu,
Negyvas šaltis žemėj karaliauja,
Veidai pravirko už apšalusių langų...
Esmė.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-16 13:31:07
minčių vientisumas,kaip tvora. norėtūsi mažų tarpelių,pro kuriuos galbūt matytūsi labiau pati esmė.
atmink,kad ne visi gali įdėmiai skaityti ir suvokti.