Justinui atminti...

Santrauka:
Eilėraštis buvo parašytas tik ką atsitikus nelaimingam atsitikimui ir publikuotas, todėl prašiau jį ištrinti dabar atiduodu jusų teismui...kam jis skirtas suprasit.
Kūrinio tekstas:

Rašau tai avansu,(pabar post skriptum)
                 nors nenoriu - tai bus...
Gal ne šiandien,
                 o gal artimiausiu metu...


Prašau minutėlę sustoti,
                  atsistot , surimtėti ...
Ir pradėti kartot vieną žodį -
                  tiksliai skiemenim, paraidžiui...

LIE  TU  VA  

Iš pradžių tyliai, tyliai -
                   lyg mintyse ...
Kaip daužos krūtinėj
                   širdis tyliai, tyliai...

LIE  TU  VA

Reikalauju aš jausmą -
                    suspausti į kumštį...
Ir tyliai daužyti į skiemenį
                    lyg veržtūs rauda ...

LIE  TU  VA

Maldauju garsiau ir garsiau
                    kad pasaulis išgirstų
Mano skausmą ir aimaną
                    sutilpusį žodyje...

LIE TU VA

Kol žodis dar gyvas
                   - ir skamba dar lūpose...
Netarki be reikalo...
                   o kai reika kartok ...

LIE TU VA

Tas kas mokė jį tarti...
                   keliauja anapilin...
Kur mes jau visi
                   susirinksim ir ... kalbėsim
                            gimtaja kalba...
                                 jei dar kartosim...

LIE TU VA
Baltas lapas

2011-02-16 11:46:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-04-24 21:21:18

O man patiko šis.:)
Ir forma atlieka savo. Viskas.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-02-16 18:39:44

Taip į tą žodį telpa viskas.

Anonimas

Sukurta: 2011-02-16 14:15:57

LIE TU VA

Čia viskas telpa.

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2011-02-16 11:48:40

Kaip tinka šiandien JO eilės:
Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
Jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.

Nes jau per žema tai, kas buvo aukšta.
Nes jau per menka tai, kuo pats lig šiol buvai.
Nes jau kiekvieną rytą, kiekvieną rytą auštant
Tie patys horizontai ir laivai.

Ir taip kankinamai ilgiesi tolumų,
Ir taip kankinamai ilgiesi aukštumų,
Ir taip kankinamai be tolumų ramu,
Ir taip kankinamai ramu be aukštumų.