Aš niekas be tikslo
Dalinau šypsenas ir spalvas už dyką
Ir ėjau upės krantu pasroviui
O jie tik skandino dovanas vilnyse
Atsisukęs atgal pamačiau – nieks paskui neina
Nes pėdsakų nepalikau
Stačiau tik laikiną prieglobstį nuo vėjo
Ir dabar žinau – aš galiu daugiau
Nelaukiu ženklo iš dangaus
Einu jo pats ieškot
Gal ieškau ne ten
Ir pavargsiu skraidyt
Bet aš niekas be tikslo
Todėl turiu viską pats padaryt...