...apkabint su vėju
dar prieš auštant ateinu
ir nupraust su ašarom lietaus,
balto lino rankšluostį nešu,
išdabintą žvaigždėmis dangaus
ir Gyvybės medį po langu
kiekvienam -
sapne pasodinu,
jis žaliuos ir virs tikru medžiu,
kai širdy pasklis tylos šviesa;
kai mane baltu žaibu perskros -
aš pavirsiu švytinčia diena,
apsiglėbus spindulį aušros,
tik tada suprasiu kas yra Tyla,
ir tada tik sužinosiu dėl ko gyvenau,
kam Gyvybės medį sapne sodinau...