Pasitraukit
Pasitraukit,
Čia mano vieta,
Mano laikas,
Mano kaina
Ir mano garbė.
Aš žinau,
Kad čia pat riba,
Už kurios -
Bedugnė,
Beprasmė gelmė...
Aš žinau!
Pasitraukit,
Tikrai nenukrisiu,
Man mielesnė erdvė.
Jeigu kartais paslysiu -
Nuskrisiu...
Rizika - gyvenimo druska
Ir esmė.
Pasitraukit,
Prašau, pasitraukit,
Čia mano
Prasminga riba -
Praeity nutolus
Pradžia,
Be ateities
Pabaiga...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-15 09:05:35
Neprastos pirmos penkios eilutės. Panašiau į eilėraštį.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-14 18:14:09
Pasitraukit pasitraukit.
Perkeliu į Jausmų skyrių.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-14 11:50:33
Įvaizdžiai ir jais kuriamas vaizdas toks išsunktas, kad skaitant jau imi džiūti... Tokius eilėraščius rašo paaugliai, kurie nori kažką pasakyti, bet dar nežino ką. Kol kas peršasi mintis, kad nesenai pradėjote rašyti arba tai iš mokyklos laikų išlikęs tekstas.
"Mano vieta", "laikas", "kaina", "garbė", "riba", "bedugnė", "beprasmė", "gelmė", "erdvė", "paslysiu" ir t.t. - visa ši gausa, o taip pat ir liepiamoji nuosaka - (mano akimis) šio darbo didžiausi trukumai. Apie vidinę būseną reikėtų bandyti rašyti išradingiau, nes bent manęs toks tekstas nesudomina ir neįsimena.