(Šv. Valentino dienai)


Žiedas prie žiedo palinksta,
Glaudžias žolė prie žolės,
Meilė dar pumpure gimsta
Vasaros nakty gėlės.

Vėliau, jau vėliau, įdienojus,
Skaisčios liepsnelės sušvis,
Dega, liepsnoja aguonos,
Gamtos užžiebtoji ugnis.

Dega ne skausmui, ne gėlai –
Džiaugsmui gyvybei duotos,
Saulei, kuri jas prikėlė
Nušvisti ant žemės juodos.

Dega aistra, o gal laime
Vėjy linguot šalimais,
Žmogų pradžiugint, palaimint,
Puošti dienas jo žiedais.

................................

Žiedas prie žiedo,
Žmogus prie žmogaus,
Šitaip juk giedamas
Himnas dangaus.

Grožis, gėlė
Ir dar meilė prie jų...
Rankom apglėbus,
Likti amžiams kartu.