Aš ir toliau alsuosiu tavimi,
Net jei kartosi man, kad viskas baigės.
Juk pakeitė mus pojūčiai nauji,
Jausmus apklojo vien tik baltos snaigės.
Aš ir toliau tikėsiu ateitim,
Net jei sakysi, kad vilties nėra
Ir savo skausmo, nemigo naktim
Tikrai susidraugausiu su tyla.
Aš ir toliau mylėsiu iš širdies,
Nors žiaurios pūgos nužudys jausmus.
Tikėjimas kely mane lydės -
Kad po klajonių grįžčiau į namus.
Liepa
2011-02-13 18:02:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-17 07:51:05
Tema sena kaip irgyvenimas...O jausminė gama labai sekli...Jau taip viskas kasdieniška...Ir tik užuomina į trioletą...L. primytyvu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-14 08:18:05
Niekada dar nebandžiau trioleto rašyti, bet gal kada pabandysiu :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-02-14 00:13:18
Šauniai susidėliotų ir į trioletą... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-13 23:26:04
Tyri ir šventi jausmai, tikrai kaip jausminga priesaika, pritariu spilgutei.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-13 19:15:57
Man eiliaus vidurys patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-13 19:03:31
pasižadėjimas gyventi viltyje ... ir nieks neuždraus mums mylėti :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-02-13 18:51:11
kažkas perdaug nuspėjamo