Reanimācijās palata. Sparčais žungsniais inaina pusamžis daktaras, kažin kũ pakužda
budinčiai sesĕlai in ausį, ana krātā galvų, ale tas vis vien pamoja runku ir vidun suplaukia būsimų daktarė`lių pulkelis. Jauni, gražūs, padykī, šurmuliuoja.
Daktaras saka:
               -Prašau tylos. Mes čia darome nusižengimą, bet negalėjau praleist galimybės jums
parodyti mirties procesą. Čia matote pacientą, kurį geraširdžių piliečių iškviesta greitoji pagalba rado suklupusį prie šiukšlių konteinerio. Tipinis bomža, jokių dokumentų, o jau nesiprausęs, turbūt, trejetą metų. Nuprausėm, diagnozavom skrandžio problemas, darėm operaciją. Plyšęs skrandis, peritonitas apėmęs visą pilvo ertmę. Prognozė neigiama. Jis taip ir neatgavo sąmonės po operacijos. Štai prietaisai rodo minimalią širdies veiklą, o čia smegenų funkcijas, jos, matot, baigia užgęsti. Sekantį užsiėmimą darysime skrodimą.
Bũsimi daktariōkai vieni žiaumoja kramtāmų gũmų, kiti daboja kaip veršiōkai, galvodami biesas žinā ape kũ, trati panom čiupinėja až minštų vietų,- tos kikena...
                Sesĕlā paklausius prāfėsāriaus, nusisuka link lũngā, kur žuvėdra blāškēs rudeniā vėtrāj ir rodēs, kad moja kažkam sparnu, kviesdama ait’ kartu....
Išainunt ānas dā pridūrē:
               -Mūsų medicina humaniška, mes jam leidom nuskausminančius, nors numirs kaip žmogus, tačiau išlaidų mums niekas nepadengs...
                Šurmuliuodami daktariōkai išbrazda lauk nemyslydami ape sāvũ likmũ. Kas žīnā, gal gyvenimas kurį nārs nuves irgi tuo keliu. Gi tarp jų, išė`jusių gyvenimā pakraštin yra ir daktarų, mokytājų, inžĩnērių. Sākā- niekad nesakyk niekad...
                Kas šitų žmāgĕlį išstūmē iš teip vadinamų ‘civilizuotų žmonių’ tarpā?
                Gal nelaiminga meilā, ā maž ānas Jānũkas iš pāsakās, brāliūkų ir sĕsučių paliktas plikas kaip tilvikas ir paskiau visų ažumirštas, gal žmānēlā susradus gerasnį meilũžį išvārē plikų, bāsų. Ā maž ānas ir galvažudys, pasanis palaĩstas iš kalė`jimā pradėjā atgailaut’ ir gyvēnā tuo kũ mĕs išmetam. Galė`ja bũt’ ir, kad ānas, sunkiai dirbis,bankrutavus fabrikui, pavargā tāliau kariaut su sāvā likimu, ir apyvāgtas bankierių, untstālių, nulaidē runkas. Pā tām dā labiau prapuolā nugirdytas arielkās, babatukā ar bambaliniā alaus darytājų ir pardavėjų....
               Kas žīnā...
               Ir kažną, ar nesam mes visi prisdėjį, kad anas tokiu patāpā?...
               Maž tie, katrie lobsta iš kitų žmānių skausmā, vargų yra saniai numīrī kaip žmōnēs
ir jau patapī plāšrūnais žvērīm, ā ānas gyvĕnā terp tikrų žmānių, kartrie dalinas paskutini duonās pluteli`ir gultu šiuluminĕj trasoj. Kas žīnā...
               Sesĕlā, ažsiplykā kavos ir jos kvāpas pasklinda pā visų palātų.
               Tyla. Girdis tik kaip vaistus varinėja prietaisai ir rātsykiais siurbčioja kāvų sesĕlā. Jų nutraukia gailus cypimas. Ana, pakilus iš až stālā, priėjus prĕ bedāliā, išjungia aparatus, ažudega žvakēlī`, persižĕgnāja ir pusbalsiu taria:
               -Mirė... Žmogus...
               Sulakia sanitārai, grait išgabĕna nabašnykų. Lieka tuščias palātās kumpas, lyg ti niekā ir nebũvā.
               Sasĕlā sė`da vėl ažu stālā, kaštavōja nebaigtų kavų.
               -Fu... atšalo,-pabĕdavōja ir žvilgteri prā lungų.
               Ti ratus sũkā jau dvi žuvėdrās ir pamōjį sparnais nutōlā vakarė`junčiu dungum.
               -Va, jos visada taip...