Iš praeities
Tegu esamas laikas
Pralauš esamybės kiautą.
Ir tu pagimdyk
Protėvių mintį,
Neleisk sieloms
Paukščiais pavirsti,
Nes nuplasnos.
Niekada
Nebesuraišiosi
Praeities gijų.
Nesugrąžinsi
Susirietusių į gemalą,
Klūpančių vilčių.
Leisk sugrįžti
Vėlėms,
Pradėtoms iš
Svaigulio.
Gaiva
2011-02-13 07:30:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-13 22:09:29
Keistokos mintys...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-13 18:16:06
Užkabino toks kalbėjimas, visai naujai suskambėjo eilės.O mūsų praeitis - ji visą laiką ir bus su mumis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-13 15:03:08
Sugrįžti vėlėms, pradėtoms iš svaigulio. Čia daug, čia gerai...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-02-13 11:08:44
jaučiasi autorės kūrybinis tobulėjimas. labai gilus eilėraštis, liuks
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-02-13 10:52:12
Susigrąžinti protėvių mintį, praeities gijas... surišti ateičiai - ne tik įdomu, bet ir taip prasminga. Įdomiai savaip mintis išrišama, šiek tiek dvelkia net mistika;)
Neleisk sieloms
Paukščiais pavirsti > graži man ši eilutė.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-13 10:10:33
Praeitis pažadina dabartį, įtakoja ateitį.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-13 09:28:35
Leisk sugrįžti
Vėlėms,
Pradėtoms iš
Svaigulio.
Puiki vieta.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-02-13 08:14:53
Giliai čia pažvelgta