Santrauka:
Kurčia mergaitė verkianti prie lango..Kurčia diena, naktis, diena..Tik gedulas ir širdgėla aplanko – Kai supranti – kokia kančia..
Aš nežinau:
Kad šulinys akių neturi
Ir medžiai – gimę nebyliais.
Aš nežinau –
Kad plukės – gelsvos
Ir kad nusėti jom vandens takai.
Kartoju aš:
Kad nepažįstu –
Raudonų čerpėtų stogų.
Aš nepažįstu
Kareivėlio
Ir alavinių jo ginklų.
Aš negirdėjęs:
Tavo balso
Ir pasakos labai graudžios.
Gyvenimas, deja, ir vėl apkarto
Ir netikiu – kad suliepsnos..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-05-16 11:40:49
pabaiga užkliuvo. norėčiau kitokios. na, bet gerbiu autoriaus sprendimą :)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-05-11 21:10:06
Ir medžiai – gimę nebyliais. > manau, kad geriau, taisyklingiau skambėtų - Ir medžiai – gimę nebylūs. (kokie? - nebylūs).
Ir kad nusėti jom vandens takai > jomis (kuo?) nusėti...
atrodo toks greitaraštis, nepersistengus :)))
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-05-11 15:52:14
be "aš" skambėtų geriau.
pabaiga labai melancholiška ir pesimistinė.
Būk stiprus, nepasiduok, tikėk.
Tik taip laimėsi.
sėkmiuko kūryboje