(Prisimenant 1991 metų vasario 9-osios plebiscitą)
Dar vienas žingsnis į pavasarį, į tikrą rytą,
Kada, galvojome, visa tamsa išnyks
Ir pamatysime lietuvį laisvą, tarsi kitą,
Pakėlusį į ateitį šviesias akis.
Pasauliui tarėm „TAIP“ dar vieną kartą,
Apkurtusiam pasauliui Vakarų,
Kodėl prieš tiesą tūnot užsimerkę?
Tai mums, ne jums, turėtų būt baisu.
Gražus, žmogau, gražus gali tu būti,
Kai baimę, pilką kasdienybę pamiršti,
Kada Tėvynės ir vaikų rytojus rūpi,
Kai ne tik sau, bet Lietuvai, visai jai gyveni.
Šiandien dangus dienas tas atkartojo -
Buvo audra, jos įsiūtis baugus,
Tiktai išaušo rytas, ramybė vėl alsuoja
Ir suka paukščiai virš galvos ratus.
Būtų gerai, žmogau, ir tau nusiraminti,
Išeiti iš dejonių, iš tuščių kalbų,
Save, kaip kad tada, ryžtingą prisiminti,
Tvirtai beeinantį pasirinktu keliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-09 22:56:25
Pritariu Algimantui, labai gerai pakomentavo.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-02-09 13:18:34
Leonai aš tavo pusėje...
Patriotizmas ir meilė Tėvynei neatskiriami, aišku tik proto ribose...
O jeigu, kas tuo dagstosi,naudojasi, darydami blogus darbus, vistiek išlenda yla iš maišo...
Istorija sustato viską in savo vietas...
Geras ir reikalingas kūrinys...
Aš manau, kad poezija ne vien tik apie mėlynus arklius ir rožines gėlytes...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-02-09 12:18:05
... didžioji dalis - ramiai, kaip tas arkliukas, savo vaga eina į priekį ...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-02-09 11:13:03
Patriotizmas, t.y. meilė Tėvynei negali būti ribota, kažkuo tai seikėjama. Kartais būtina atsigręžti į praeitį, netgi ja pasididžiuoti, pasidžiaugti to laiko žmonėmis, jų gražiais darbais. Tik tiek. Manau, kad patriotinė, pilietinė kūryba šiuo metu yra labai prislopusi, o turėtų būti priešingai. Kelkimės ir kelkime!
7-toje eilutėje skaityti "žmogau". Gal moderatoriai galėtų pataisyti?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-09 10:59:19
Na, Jūs patriotas ir tuo neabejoju. Manau, kad patriotas ir aš esu. Bet netgi patriotizmas turi tam tikras ribas. Pas kiekvieną skirtingas. Šiuo metu kai kuriuos „patriotus“ savo rankom po tanku pakiščiau. Žinot dėl ko? Todėl, kad negalima užsiciklinti. Netgi patriotizmas gali būti fanatiškumo apraiška. O tai jau kenkia visuomenei. Tai tampa šovinizmu. Jei būtumėm kinai, tai gal šovinizmas ir nekenktų, bet mažai tautai tai yra prapultis. Nereik lazdos perlenkti. Gink, Dieve, tai sakau ne apie Jus, aš apskritai. O eilės geros, man patinka, man tokios kol kas nesigauna, net panašios neišeina. Bet kadangi esu irgi patriotas, tai tikiuosi, kad ateityje kas nors panašaus gausis.