pėda pėdon-neišvengiamai...

Grožinėje literatūroje lyrinis herojus kaip bebūtų yra autoriaus, sukūrusio tą grožinį ar negrožinį veikalą, kūrinys, informacijos iš kosmoso, deja, dar negaunu tiesiogiai ir jos neužrašinėju, kaip ir nerašau to - ką žmonės sako, kad galėčiau čia viešai prieš jus skėsčioti kaip čigonas rankomis ir šūkalioti, kad eiles radau kopūstuose. Manau kritikuojamąjį lyrinį herojų turiu teisę apginti, jei kam pasirodo:
//Tai nusikąsk, ir kas gi trukdo – nebeturi širdies vaikiūkščio?
o gal ir neturėjai – tik Pardon, ir žiemą tokią kokią teturi bažnyčių bokštuos... //"
jei šiose eilėse tik tiek teįžvelgėte - tai jau jūsų problema, o galbūt ir privalumas, nesigilinu.
ir aplamai - Мне нравится, что вы больнa не мной...

Grožinė literatūra, nei svetima nei nesvetima - tai mano pomėgis grožinė literatūra. ( ne asmeniniai santykiai; kas myli mamą, kas jos nekenčia, kas geras sūnus, o kas blogas, ir ar pritartų moterys aborto įstatymui - klausiama komentaro vietoje. ) jauskit skirtumą, arba, tai jau man (kaip skaitytojui) svetimas grūzas - o grožinė literatūra - pomėgis.
Nuo šiol skaitysiu ir jūsų niką - matote kokia sava su savo grūzu pasidarėte, t.y. autoriaus niku Maybe - man skaityti nebereikia; mat jis aprašinėja savo gyvenimą, tapatinasi - tai ir prasta ta literatūra.(jūsų maldas Dievas tikriausiai išgirdo.)

gal ir ne visai svetimas „grūzas“, kad vis užsukat ir užsukat, ir net apie sveikatą pasiteiraujat, kaip ne kaip žž bendruomenei priklausome ir miela, kai jos nariai ne tik po lyrinio herojaus įdarą pasiknaisioja, bet ir autoriaus būkle susirūpina. :)
ėch, va taip ir sulauksime pavasario - pėda pėdon...
ir kam tą žiemą nusikąsti - kvailas šis lyrinis herojus eilėraštyje Pėda pėdon,autoriaus Maybe, publikuotas grožinės literatūros tinklalapyje ir dar skyrelyje p o e z i j a ...

Noris nusitempt atokiai.Bet kur???
:) Gal pati susipras išeiti.
Ir šermukšnis gerai nukrešėjo...

labai gražiai nuskambėjo pavasario laukimas, meibiškai.Tik Jūs taip mokat.

Svetimas "grūzas" man jūsų asmeninės ligos na ir jūs asmeniškai, nedominate ir neturite to daryti, analogiškai ir aš - neturiu jumis domėtis. (tapatinimasis ir tapatinimas jau dvasinėje plotmėje patologija - šiaip jau) ; tai, tik atkreipiau dėmesį, kad /Ž.Ž lt./ "grožinės literatūros" tinklalapis, ta tematika jo - autorių literatūrinė kūryba, tai ir komentarai apie tekstą. (gal tada dėkite į dienoraštį savo) Aš vertinau jūsų tekste sukurtą lyrinį subjektą, bet ne jus ir netapatinau. Kaip ir pridera tokio pobūdžio svetainėse kalbant apie autorių literatūrinius tekstus, pateiktus skaitytojui.

sergu..
o kaip gi, vat kaip susirgau per grabnyčias, tai taip ir tebesergu pavasariu, nebepadeda nei antipoetikai, nei paracetaprozininkai... :(

Maybe – kiba susirgote? jūs ką tapatinotės?..
komentavau jūsų, tariamos poezijos, lyrinį subjektą - na ne jus gi (tik lyrinį subjektą). Patologiška esate.

sklandžai kaip visada;) liuks !;)

Sklandžiai skaitėsi, man patiko :)

šaunu :)

Gerai, įtikinai, kad suvirpėjo snaigė spąstuos.

... pėda pėdon...
Žaviuosi.
Rekomenduoju.

ak...nusikąsčiau, bet vis dar nenukandama, tai nesivarginu kandžiotis, o už giluminę sielos analizę dėkoju - pakasėte, ji tikrai panižus - taiklus pastebėjimas :)
matote, mūsų kaime aukščiausias statinys yra bažnyčia, tai ir atleidimas nuo sniego pirmiausia nuo ten ir prasideda ir balčiau būna už baltą, kai saulė pavasarį tviska ant skardinio stogo ir akina, po to atseka nubyrėjusiom šermukšnio uogom, jas sušildo ir aplink sniege atsiranda ištirpusio sniego duobutės, man gražu visa tai ir sielą pakaso ir žiemą tokią panižusią norisi nusikąsti be pardon ir būtent dantimis vilkiūkščio, bet tai tik man asmeniškai, kaip ir šiame tekste publikuotame viešai Žalios žolės svetainėje.

"//Tai nusikąsk, ir kas gi trukdo – nebeturi širdies vaikiūkščio?
o gal ir neturėjai – tik Pardon, ir žiemą tokią kokią teturi bažnyčių bokštuos... //" ; jau tokia iškankinta asmenybė - rodos panižus savo sielą ir niekas jos nepakaso... Ekstravagantiškai pretenzingas lyrinis herojus jūsų. Tiesiog "pardon pretenzija su nepakasyta siela" - ne neišganyta, bet nepakasyta...

Suvirpa snaigė vyzdžių spąstuos,
Pavasaris - pėda pėdon. :))

,,stogais bažnyčių be pardon –" ...mano vaizduotė kipšo paveikslą kuria... bet tur būt to kipšiuko kiekviename esama...
gaila žvėrelio spąstuose, bet juk valgyt norisi...o laisvam - dar labiau...
Tai tiek minčių sukėlė eilės :) , trapiosios Maybe...

įdomiai, subtiliai ir kartu drastiškai -patinka man toks kalbėjimas -artimas:)

kaltas kaltas vilkas jau nekaltas nusikandęs iki alkūnių.... :) puikios metaforos, minčių rakursai... žavu

:), pritariu kaip lietus.

žaismingas, sklandus, toks vienu iškvėpimu perskaitomas ir užkrečiantis pavasario laukimu

Maybe-aštriadantė ;) Nuo vilko iki bažnyčios - jausmai nuo... iki. Tik tu taip moki.