Dieviškoji komedija
medžius nutūpę papūgos
ir kliedesiai šnabždesiai
per visą tankmę
ant žemės po ja
skambūs žodžiai
sulaužo perpus
tuos tuščiavidurius šiaudus
tuščiavidurius žmones
girdėta?
tebūnie
bet tiesa nematyta
tik šmėkla būties melais apsikarsčius
supranti
kartais ne
tik iliuzija
iškreiptas veidrodžių tunelis
kur tu
daug ten tavęs
ir nei vieno tikro
siluetas
su Dievo apvaizda
padėkite jam!