Ji visą laiką su manim,
Su dabartim ir ateitim.
Šviesi, tyra, tamsi, liūdna,
Bet ji juk mano, ji štai čia!
Švytėjau aš, ugnim degiau,
Į juodą neviltį kritau.
Užgeso viskas. Vien tamsus
Duobėtas kelias ir dangus.
Tik atmintis palaikė vis.
Nuploviau aš juodas mintis
Ir mažą langą suradau,
Atvėriau vėlei saulę sau.
Nors ir atstumai skiria vis,
Jau nebaisi man netektis.
Mylėt tave nesutrukdys
Užkliuvęs laikas ir mintis –
Reikės išnykti nebūty,
Į ten, kur tu mane kvieti.
Vėl susitiksim. Nugalės
Galinga meilė. Saulė švies
Visai kitaip. Ji neišnyks,
Nes mūs keliai vėl susitiks.
Mūs sielos auksu vėl spindės,
Dings vėl šešėliai nevilties.
Širdy išnyks vėl tuštuma –
Tu su manim, tu man gyva.