Santrauka:
Būna tokių skaudžių įvykių, kurie sukelia daug minčių... jau geriau pačios mintys ateitų be jų...
Kiek kartų mus gelbėji,
Angele Sarge,
ir niekas neklausia,
ar Tu nepavargęs,
ir niekas nežino
to savo likimo:
nei džiaugsmo,
nei skausmo,
nei
pasmerkimo.
Gyvenimas eina. Jei juoda, bus balta.
Ir turim priimt, tai kas mums jau nukalta.
Tik vis nežinau, kam už tai
padėkoti,
ar Angelui savo,
Ar laikui besočiui....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-22 10:05:22
praleisti-"jau"
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-03 23:24:03
Patiko mintys.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-03 19:59:15
Perkeliu į dienoraštinį įrašą. Mintelės užrašymas.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-02-03 19:00:11
Atsiprašau visų už klaidą žodyje "balta".
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-03 16:39:43
Iš Angelo reikėtų visiems pasimokyti, kaip be jokio atlygio tarnauti kito labui.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-03 16:20:44
pritariu gulbinui.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-02-03 15:52:45
žinoma-Sargui... :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-03 15:13:45
Labai patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-02-03 13:14:12
Mintelės pagautos ir gražiai surikiuotos...