Palindusi po akmeniu,
Kur plaukia sraunios upės,
Nuo veido nusiplausiu birų smėlį,
Grimą kasdienybės,
Trapiom grimasom slėpusį
Giliausių minčių pynes.
Palindusi po akmeniu,
Kur šnabžda sraunios upės,
Ilgai klausysiu, ką kalbėjo kitos lūpos,
Kai krištolui atidavė jausmus,
Be gailesčio jį versdamos krauju.
Gulėdama po akmeniu,
Kur skamba tamsios upės,
Lopšinių sutartinę dainuosiu tam vienam,
Kurio mintis arčiau krūtinės nešė
Tekėjimu pralėkdami aidai.
Tik tam, kurio mintis šilkinė
Man klojo patalus po akmenim šaltais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-03 20:14:28
Yra gražių vietelių, bet kaip kolega Barabas rašė, vientisumo trūksta. Dar padirbėkite. Sėkmės!
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-02-03 10:17:34
trūksta talpumo ir išbaigtumo
žaidmas pagoniškais motyvais
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-02 22:49:43
tikrai, ir jausmingai ir vaizdžiai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-02 22:41:45
Labai jausmingai ir vaizdžiai.patiko.