Ribos. Gilus vanduo. Šaltas ir lygus kaip stiklas. Beskonis kaip duona, kurią leidžiu sau valgyti. Bejausmis, kaip peilis, pjaustiti popieriui. Aš sutelpu stiklinėje vandens. Stiklinė vandens telpa manyje. Kokia didelė stiklinė, kokia maža...

Ką reiškia pamesti tai, ko niekada neturėjai? Turbūt nieko. Bet jei vaizdavaisi tai turinti? Tada galima pasijusti niekam nereikalinga kvaile, kuri tik žiūri per petį...

Ji mylėjo tave. Kol jos nenuvylei. Po truputėlį. Ji mylėjo tave taip stipriai, kad tau pirštu pamojus, ji šoktų į upę, pilnomis kišenėmis akmenų.

Jai tai reiškė daug. Bet ... Nieko nebuvo. Ji pamėtė tai, ko niekada neturėjo.

Ir vis dar ieško.

Kambarinė dainuoja.