Ištrinkite mintis nuo taško iki tunelio,
nors bėgių nebebus, ardykit pabėgius,
ištraukite pleištus, uždažę žymę
dažais išblukusiais, palikit blankų štilį.

Atmeskite į šoną merdintį ir seną,
pasėdami iš naujo upių dumblį,
nors rytmečio aušra atras negyvą
ties valtimi žuvim prakvipusią leliją.

Atverkite langinių ilgą dieną,
iš kaminų pažinę gyvą gryčią,
kai sulapoję samanom stogai pakyla,
virš plakančių gatvigalių ramiai pamoja.

Pasikabinkite tada po amuletą
ir į ausis įverkite po drugį,
rasojimais išnyks pakilęs miego ūkas,
atbrendančius darkadienius šaligatviuos įsukęs...