Susiginčijo kartą skaičiai, kuris iš jų yra svarbiausias. Kiekvienas gyrėsi savo privalumais. Labiausiai pūtėsi nulis. Tačiau nenuorama vienetas tuojau jį pertraukė ir pradėjo tyčiotis.
– Koks tu skaičius – tu nulis, – prikibo vienetukas. – Aš, savaime aišku, svarbiausias, nes esu pirmas. Ir visi dviženkliai, triženkliai, keturženkliai ar kitokios ženklų eilės skaičiai prasideda vienetu. Tu raidė „O“, riestainio skylutė...
– Nutilk, ilganosi – pats neką geresnis. Tik aš, aš... Vienintelis, pirmasis. Buvai ir liksi individualistas, – nuramino išsišokėlį dvejetas. – Štai aš tai tikrai svarbus. Pagalvokit patys: dvi rankos, dvi kojos, dvi akys, dvi ausys... Visur pora. O koks aš gražus, lyg gulbė. Juk ne kiekvienas vaikas dvejetą lengvai parašo, – gyrėsi dvejetukas.
– Dar pasakyk, kad dvi galvos, kaip kokio pasakų slibino. Pora, kaip tvora! – nepraleido progos dvejetukui įgelti trejetas. – Susiraitęs sliekas tu veikiau, bet ne gulbė. Svarbiausias esu aš. Dažniausiai viską skaičiuoja iki trijų. Kad ir sporte. Vienas, du, trys – startas! Arba trys prizinės vietos. O ir danguje trejybė. Aš – šventas skaičius.
– Šventeiva. Skaičiuoju iki trijų, nes daugiau nemoku, – nusišaipė ketvertukas. – Nemokšų skaičius. Beje, pasakose slibinai turėdavo tris, bet ne dvi galvas. O tu irgi ne gražuolis – per pusę perskeltas aštuonetas. Tai aš esu svarbiausias – keturios pasaulio šalys, keturios kėdės ir stalo kojos, keturi kampai, keturi ratai...
– Tu čia jau perlenkei lazdą. Ratų gali būti ir du, ir trys, ir kiek tik nori. Kaip ir kampų ar kojų. Kuo tau nepatinka penkiakampė žvaigždė? Turiu pasakyti, kad ir žmogaus rankos pirštų yra penki, o tai be galo svarbu, – pareiškė savo nuomonę penketukas.
Šešetas taip pat nenorėjo nusileisti:
– Penki – menki. Ir apskritai visa, ką jūs sakėte, yra tik smulkmenos. Šeši – tai šėtono skaičius, todėl manęs visi bijo. Aš – svarbiausias.
– Rado kuo girtis. Ne bijo, bet nemėgsta. Šešios šąšys su šešiais šašiukais... Apverstas aukštyn kojomis devynetas, – pradėjo juoktis septynetas. – Juk savaitė turi septynias dienas. Nei daugiau, nei mažiau. Be manęs pasaulyje būtų chaosas. O kaip visi laukia sekmadienio!
– O aš, o aš... – pradėjo lėtapėdis aštuonetas.
– O tu, storapilvi, neturi net ką pasakyti, – nusispjovė devynetas. – Ir žinau kodėl. Nes esi du nuliai, vienas ant kito uždėti. Aš visų didžiausias, todėl esu ir visų svarbiausias. Tylėkit ir manęs klausykit!
Ir dar ilgai būtų ginčijęsi skaičiai, o gal net ir susipešę, jeigu ne Sauliukas. Jis atsivertė sąsiuvinį ir surašė visus dešimt skaičių tokia eilės tvarka, kokia jam patiko.

Kaip surašė skaičius Sauliukas, jei:
a) iš penkto skaičiaus atėmę šeštąjį, gausime septintąjį;
b) septintą skaičių padauginę iš dviejų ir atėmę penktojo ir šeštojo sumą, gausime devintąjį;
c) sudėję trečią ir penktą skaičius, gausime ketvirtąjį;
d) penkto ir septinto skaičių suma yra lygi pirmam skaičiui;
e) paskutinis skaičius yra didesnis už pirmąjį, bet mažesnis už antrąjį;
f) iš ketvirto skaičiaus atėmę pirmąjį, gausime septintąjį;
g) septintąjį padauginę iš dviejų, gausime trečią skaičių;
h) penktas skaičius yra didesnis tik už šeštąjį, septintąjį ir devintąjį, o visų jų suma yra lygi aštuntam skaičiui?