Per visą naktį siautėjo pūga.
O rytą...O stebukle! Viskas žėri!
Dar vakar žemė buvo juk nuoga.
Per visą naktį siautėjo pūga.
Ir skamba širdyje tyla balta –
Dangus išbarstė žemėn purų gėrį...
Per visą naktį siautėjo pūga.
O rytą...O stebukle! Viskas žėri!
spika
2011-01-31 00:01:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-02-01 10:52:53
sudėliota kaip paveiksle...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-31 14:16:11
Nelabai galiu vertint. Šioje vietoje esu atbukęs - kažkodėl nesižaviu ir tiek (gal aš to sniego atsižiūrėjęs, gal manęs nestebina nei pūgos, nei dangus, nei naktis). Tiesiog mano poreikiai kitokie, o jų šis eilius nepatenkina :D
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-31 12:39:29
žėrinti nuostaba nugula baltu skambesiu širdin ir vėl...O stebukle! Viskas žėri!
labai gražiai sužaista mintim ir žodžių sąskambiu :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-31 12:36:06
Kaip išmokti taip šauniai rašyti trioletus? ;)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-31 08:14:03
Sužėrėjo...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-31 00:25:03
gražu labai...suspindo...nusišypsojau...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-31 00:05:12
Kiekviena nauja diena yra stebuklas. Kiekvienas autorės eilėraštis irgi tam tikra prasme stebuklas. Gražu.