Santrauka:
Parašiau Tatrų apsuptyje, giliame gamtos prieglobstyje
Užburta, užburta tylumos
Aš girdžiu – žiema taip alsuoja.
Noris jausti tave visados...
Čia sulaukti pavasario vėjo.
Šaltinėlis skaidrus pro sniegus
Skamba, virpa vingiuodamas kelią.
Bėk upeli, nubėki laiku,
Nors krantus tavo viesulai gelia.
Bėk upeli, skardenk ir dainuok
Kitą dainą nei ūžauja vėjai.
Tiktai tu nepamirški, vienok,
Ką šį kartą tu man pažadėjai...
spika
2011-01-29 09:48:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-30 18:14:58
Nučiurleno, nuskambėjo
Dainele skardus upelis
Nepamirš ką pažadėjo,
Ruoš pavasariui takelį :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-30 01:59:11
Ach, tie pažadai, pažadai... ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-29 18:28:38
Mielai nučiurleno...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-29 14:09:36
Bėgs upelis eilutėmis Jūsų dar ilgai ilgai...Skambus, dainuoti noris.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-01-29 13:01:06
Skaidrus, šaltiniškas skambumas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-01-29 12:29:50
Nuskambėjo kaip tas aprašomas upelis.Labai lyriškai,puiku.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-01-29 12:12:22
Labai prie širdies tie šaltinėliai. Jie tikrai neužšąla.