Atsiveria vakaras, žvaigždės ryškėja.
Jau skleidžiasi, plinta tyla garsuose.
Aš tau pasakysiu seniai ką norėjau,
Ką laikas paliko ilgam mumyse.

Sunkiasi debesys, šnabždėdami tylą.
Skamba jinai lyg varpelis, skaidri.
Dabar jau pats laikas – klausyk, ji prabyla
Ir užgulus ausis, suskamba tavy.

Palieski ranka orą virpantį tyliai,
Pajusk jo šnarėjimą, ką nors girdi?
Nusilenkia vakaras nakčiai nebyliai  
Ir ji karaliauja slėpinga, didi.

Apgaubia tave dangaus begalybe
Ir tyliu virpėjimu tavo širdies.
Ir mirksi akelės aukštai, ten tolybėj,
Klausykis tylos, jei išgirsti tikies...

Stovintys medžiai ir tamsūs šešėliai
Tarpusavy šnabžda, dalinas naktim.
Ten, tolumoj, už kalnelio ir vėlei
Jau gimsta šviesa ir vėl skuba artyn...