Arijos
iš mano gyvenimo operos
veržiantis beprotiškai
į tave
į visus
lekiu byrėdama klavesino
užjuodintais tarpdančiais
mušdama taktu keliuosi
keliu užlūžusį balsą
s vingiais virpančios stygos
kūnu
ir lėtais žingsniais Venecijos valsą
kai tavo akys
artumas
ir varlytė ant kaklo
saksofoniniu gūsiu
tik viena arija
iš miuziklo Myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 21:48:22
Puikiai...Vaizdingai. Melodingai skrieja valsu vaizdai.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-01-26 19:34:48
svajingas proveržis ;)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 18:38:37
"veržiantis beprotiškai " - užkliuvo ši eilutė...
"kai tavo akys
artumas
ir varlytė ant kaklo " - ši vieta atrodo proziškai, bet užtat man patiko ir kūrinį vertinime kilstelėjo šiek tiek aukščiau, o štai "saksofoniniu gūsiu" - kažkodėl vėlgi man neįtinka (gal tiesiog per mažai fantazijos turiu...). Paskutinės dvi eilutės tokios "standartinės" (gyvenimas - teatras, gyvenimas - žaidimas, ir pan... - daug kartų girdėta), bet kažkodėl šiame darbe man tinka.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-26 16:02:27
Ir tos vienos arijos pilnai užtenka, paskui bus visa opera.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-26 13:12:27
Tiek užtenka, kad jis, jei nėra stuobrys, būtų pamalonintas.