Paprastai stogai griūna, tik nieks priežasčių nesužino –
Keikia lietų ir vėją, ar snaudančius kaminkrėčius.
Drąsiai  kelia nugriuvusius lyg festivalyje  kino
Nors ir aišku, kad filmuose  jie netikėtai nugrius.
Šiemet sninga naktim, o dienom pūsto nerimo pūgos -
Mano stogas pavargo nuo krintančio svorio naštos,
Aš bandau jį valyt, kol jis dar visiškai nenugriuvo,
Tik neklaužados rankos vis ieško trupučio jėgos.
Kartais gera stogais pasivaikščioti tarsi alėjom
Ir dainuoti mėnuliui beprasmiškų žodžių giesmes –
Tiktai gaila, kad tie, kurie skaudžiai nuo jų nuriedėjo
Niekada nesupras, kas juos išmetė vėl į gatves.