Jaunamartė
Pasiilgimas veržias vandeniu sūriu ant skruostų,
Susidedu rankas,meldžiuosi...
Nebeturiu darželio rūtų
nebeilgas kasas pinuos
bevardžio žiedą aukso
paslepiu į delną
migdau vaikelį
pakol saulė kelsis
prisiminimams užsimerkiu.
Kartoju - Tėve mano
ir Rožinį su Motina kalbu...
Šiąnakt myluokite mane
ne Jį - vaikaitį...
vien tik dukra šiąnakt aš vadinuos...
Pasiilgimas veržias vandeniu sūriu ant skruostų
Kol mano Didelis ir Mažas vyrai atsibus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-12 01:25:53
tuštokas tas rožinis...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-26 03:31:25
labai nuoširdus, gal net per daug atviras, na žinoma, pavadinimas viską pasako - Jaunamartė...
skoningas pateikimas, tik norėtųsi kažko paslaptingesnio, kad ir tame pačiame kontekste, kažko poetiškai užslėpto, kad ir to pačio ilgesio, prisilietimo, meilės...
na man to norėtųsi, kad paskaičius pajusčiau - o juk jai skaudu, bet...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-25 21:01:19
Kažkaip iš vidaus. Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-25 19:27:38
Dienoraščiui tinkama raiška.