Jaunamartė

                       Pasiilgimas veržias vandeniu sūriu ant skruostų,
                       Susidedu rankas,meldžiuosi...

                                      Nebeturiu darželio rūtų
                                      nebeilgas kasas pinuos
                                      bevardžio žiedą aukso
                                      paslepiu į delną
                                      migdau vaikelį
                                      pakol saulė kelsis
                                      prisiminimams užsimerkiu.
                                      Kartoju - Tėve mano
                                      ir Rožinį su Motina kalbu...
                                      Šiąnakt myluokite mane
                                      ne Jį - vaikaitį...
                                      vien tik dukra šiąnakt aš vadinuos...

                        Pasiilgimas veržias vandeniu sūriu ant skruostų

                        Kol mano Didelis ir Mažas vyrai atsibus...
SalaDrugelis

2011-01-25 18:53:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-02-12 01:25:53

tuštokas tas rožinis...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-26 03:31:25

labai nuoširdus, gal net per daug atviras, na žinoma, pavadinimas viską pasako - Jaunamartė...
skoningas pateikimas, tik norėtųsi kažko paslaptingesnio, kad ir tame pačiame kontekste, kažko poetiškai užslėpto, kad ir to pačio ilgesio, prisilietimo, meilės...
na man to norėtųsi, kad paskaičius pajusčiau - o juk jai skaudu, bet...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-25 21:01:19

Kažkaip iš vidaus. Gražu.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-25 19:27:38

Dienoraščiui tinkama raiška.