Nors praeitis dažnai skandina,
Išsemti ją lyg šulinį bandau,
Kai sentimentai plūsti ima -
Prisiminimų skrynią uždarau.
Savim išmokau pasikliauti.
Jei ilgesį pavasaris atneš,
Nebepajėgs manęs apgauti -
Išmokau tiesą pasakyt sau aš:
Kai vieversio giesmė pirmoji
Laukais pavasarį čia atlydės,
Srauniais upeliais sniegas nutekės...
Neverta guostis, juk žinojai -
Pavasarinis potvynis širdies
Jau buvusiais jausmais nebeužlies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-01-25 19:38:45
Neverta guostis, juk žinojai -
Pavasarinis potvynis širdies
Jau buvusiais jausmais nebeužlies.
nuoširdžiai.patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-25 00:06:50
Va, va, kai atūž, kai griebs... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-24 17:38:14
labai patiko, ramus ir brandus kalbėjimas.Priglaudžiu.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-24 11:37:23
reikia išmokti atsigerti iš praeities šulinio, jo aklinai neįmanoma uždaryt
bus pavasariai, ir potvynių bus, vis naujų - skandinančių ,o gal jausmingai plukdančių, juk plaukt išmokstama pamažu, sėkmės :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-01-24 10:06:11
Kas buvo - nereikia gailėti, reikia laukti naujų jausmų - sėkmės!