Taip siaučia vėjai ten, už lango,
O kambary – tylu, tylu.
Vėl krenta sniegas, viską dengia.
Ir ką tau pasakyt turiu...
Paslėptos pėdos, nesimato...
Gal tu iš viso nebuvai?
Taip siaučia vėjai, suka ratą.
Pasijutau lengvai, lengvai...
Mūsų jausmus uždengęs sniegas
Jau nenutirps. Tik kris ir kris.
Pavers tą virpulį į nieką
Ir žaizdos pamažu užgis.
Nebuvo tikra. Siautė vėjai,
Jausmai sušalo į ledus.
Skaudu man, bet gi taip reikėjo
Nutraukti santykius keistus.
Ir ką tau pasakyt turiu?
Kad dingo polėkis svaigus,
Širdy kaip kambary – tylu,
Kad jokio jausmo nebebus,
Kad negaliu pakilt į dangų,
Svajonės kulkomis žemyn
Į mano kūną nuolat sminga
Ir noris bėgti man tolyn...
Tu negirdi manęs, o taip šaukiu,
Rėkiu paklaikusiu balsu.
Atsimuša net aidu nuo langų.
O tu tik tvirtini – aš negirdžiu...
spika
2011-01-24 00:32:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-24 15:45:56
paskutinė strofa pakeitė ritmą...
:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-24 14:50:22
...vaizdžiai išreikštas jausmas...netikrumo, išsiskyrimo...ir negalėjimo pamiršti
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-01-24 10:56:29
Širdy kaip kambary – tylu... Žiemiška vienatvė. Tarsi rašomas laiškas, natūraliai betarpiškai išplaukiančiais pamąstymais, daug jausmo, emocijos atspalvių, labai lengvai surimuota. Širdingai, įtikinamai.
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-01-24 09:36:18
Puikus, lyriškas ir šiltas.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-24 08:59:13
Jausmo gūsis, skaudaus ir tikro...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 08:26:50
Geras darbas, giliamintis.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-01-24 08:17:03
Kokia skaudi dviejų vienatvė, turbūt skaudesnės jausmuose nebūna?
Dangus toli ir abejingai tyli, kaip jis "nebegirdžiu". Kas sykį atsigėrė
iš meilės šaltinio, visada troškulį jaus...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 08:01:16
Skaudžiai nuoširdūs jausmai.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-24 02:26:43
tikrai, jausmo čia daug, gal per daug atviro, be rėmų, sutinku su kaip lietum - ir be metaforų, šiuo atveju man norisi kaip kraujuojančią žaizdą sutvarstyt, paslėpt, kad išgirstų ne paklaikusį balsą nuo skausmo, o rimtį, kančią akyse užrakintą - tada skausmas išgirstamas...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-01-24 01:56:26
Taip, daug jausmo, bet gal per ilgas, nes beskaitant viskas išskysta. Jei sutrumpintumėt, nubrėžtumėt griežtesnius rėmus, būtų kur kas geriau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-24 01:21:39
Daug jausmo, labai daug. Faktiškai nėra čia kokių nors superinių metaforų, bet mane kabina. Kažkaip viskas taip labai jau įtikinamai, rašyta lyg ekspromtu pagavus mintį. Tikrą mintį.