Vo ar tavei rek kuo nuors iš monės,
kumet ož longą baisiause noktės,
vo dongom noreibolioun spingsolės
šėrdeis, gyvenėmą vo gal skausmą, vedlės?

Kažėn, ar benuriesi to meilies,
komet joudžiausi lauka nušvės?
Vo baltuom mondriausiuom koskeliem
senuosės, lyg pošelės tėnas poteriaus.

Vo tame tarpe muni ar sueiškuosi?
Mona plaštakas teises tėk puoterems,
o iš vėdaus išes mona ilgesė dūšė,
skausma vo gal džiaugsmą geisme...

Biegs ana pas tave, spingsole maža.
Tik kažėn ar to soprasi, kon rokouno
a apkabėnsi, priglaudės  maldausi
a viel  puoteres  veina vėltės grįš nomei?..