jei užmušė paukščio paukštelius kas nors ir paukštę, tik tada besiklausantis nakties, gali laukti, jausti, kad paukštis "kals" į kietą olą sparnus suglaudęs, radęs tuščią drevę, ir giesmė jo jau grabe; bet lyrinis herojus, tapantis naktį, toks mielas, pažiūrėkit koks grakštumas, jau sakiau " lyg mėnuo nakty, pro debesį plaukiantį, praplaukia laiką į aušrą." - jis tiesiog arti nušvitimo... jis nepajėgus taip paukštį įskaudint... kad šis daugiau niekada nepragystų... nuostabi naktis...
gerbiamas autoriau slapyvardžiu Medis, patikslinsiu komentare esantį minties akcentą,mat susimatėm, bet nesusikalbėjom - tai gi, juk ne haiku aiškinau, tik pasakiau, kodėl matau minties posūkį, jūsų publikuojamame kūrinyje: "grabe jo giesmė" - (tai paukščio, miegančio drevėje), netaikliu ir netiksliu, o apie haiku nieko neaiškinau, juk pas jus ne haiku žanras, bet pacituotose tekstuose (taip jie ne koks J. Marcinkevičiaus eilėraštis, o haiku žanre tekstai ISSA autoriaus) yra mintis, kad ir griūvantis medis - ne grabas... paukščiai ramiai lizdą suką, kuriame kiaušinius perės... giesmes giedos, ir miegos naktį, jei tai dieniniai paukščiai.
Griūvantis medis.
O paukščiai ramiai
Jame lizdą suka.
---------*-----------
O kaip liūdnai
Narvelio paukštis žiūri
Į skriejantį drugį
-----
/ISSA KOBAYASHI/
Tai gi, antrame haiku gal ir grabe giesmė, kaip gyvenimas grabe paukščių kalakutų gyvenančių fermoje – mėsos gaminiams gyvenančių grabe.
ir paukščiai sapną sapnuoja, ir šunys, ir katinai. (šunys net loja ir urzgia sapnuodami, jei labai neramiai – tai pažadini.) Gal paukštis drevėje sklendžia virš lauko, o gal sidabro giesmes gieda, sidabro žuvims, rojaus sodo ežeruose gyvenančioms, miegant jo sparnui drevėje...
------*--------
Va nusipurtė
Plaštakę ir vėl snaudžia
Kvailas elniukas
------*--------
Praskleidė stiebus
Kumeliuko nosytė –
Irisai žydi
-------*--------
Kai aš numirsiu
Sergėk mano kapą
Žiogeli mažas
----
//KOBAYASHI ISSA// ------- jei paukštis drevėje miega - ne grabe, nebent kūnas jo mirė - bet nevisi paukščiai, ar šis paskutinis visi kiti išmirė?(lakštingalos giesmė dar nemirė - nors miršta lakštingalos, miršta, kaip ir visi gyviai, nes gyveno.)
šie jūsų man skamba gražiau ne tarmiškai. Ypatingai tai jaučiasi pirmame (atmetus žodį šviečia, ir sukeitus /mėnuo/ su /geltonas/ vietomis) Ir antras gražiau ne tarmiškai. (tik/ erdvėj/ žodis kiek trikdo, bet) abu, netarmiškai (atmetus /šviečia/) ne tarmiškai, gražiai praplaukia - lyg mėnuo nakty, pro debesį plaukiantį, praplaukia laiką į aušrą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-01-26 23:23:02
amen.
Viskas apie tai taikliai.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-01-22 19:07:27
/grabe ją giesmė/
manyčiau, tai vienas iš joniškiečių
kalbos folkloro, kada darbai spaudžia,
ar nelaimė užgriuvo /paukštis tyl/
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-22 14:22:36
jei užmušė paukščio paukštelius kas nors ir paukštę, tik tada besiklausantis nakties, gali laukti, jausti, kad paukštis "kals" į kietą olą sparnus suglaudęs, radęs tuščią drevę, ir giesmė jo jau grabe; bet lyrinis herojus, tapantis naktį, toks mielas, pažiūrėkit koks grakštumas, jau sakiau " lyg mėnuo nakty, pro debesį plaukiantį, praplaukia laiką į aušrą." - jis tiesiog arti nušvitimo... jis nepajėgus taip paukštį įskaudint... kad šis daugiau niekada nepragystų... nuostabi naktis...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-22 13:40:58
gerbiamas autoriau slapyvardžiu Medis, patikslinsiu komentare esantį minties akcentą,mat susimatėm, bet nesusikalbėjom - tai gi, juk ne haiku aiškinau, tik pasakiau, kodėl matau minties posūkį, jūsų publikuojamame kūrinyje: "grabe jo giesmė" - (tai paukščio, miegančio drevėje), netaikliu ir netiksliu, o apie haiku nieko neaiškinau, juk pas jus ne haiku žanras, bet pacituotose tekstuose (taip jie ne koks J. Marcinkevičiaus eilėraštis, o haiku žanre tekstai ISSA autoriaus) yra mintis, kad ir griūvantis medis - ne grabas... paukščiai ramiai lizdą suką, kuriame kiaušinius perės... giesmes giedos, ir miegos naktį, jei tai dieniniai paukščiai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-01-22 13:15:06
Miela, kvinta, dėkui už išsamų haiku išaiškinimą, bet deja, pas mane šis - ne haiku, o dvi miniatiūros vienoda tematika :)
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2011-01-22 11:11:38
pritariu kvintai
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-22 09:14:50
Ir paukščiai sapnus sapnuoja – tikrai ne grabe...
Griūvantis medis.
O paukščiai ramiai
Jame lizdą suka.
---------*-----------
O kaip liūdnai
Narvelio paukštis žiūri
Į skriejantį drugį
-----
/ISSA KOBAYASHI/
Tai gi, antrame haiku gal ir grabe giesmė, kaip gyvenimas grabe paukščių kalakutų gyvenančių fermoje – mėsos gaminiams gyvenančių grabe.
ir paukščiai sapną sapnuoja, ir šunys, ir katinai. (šunys net loja ir urzgia sapnuodami, jei labai neramiai – tai pažadini.) Gal paukštis drevėje sklendžia virš lauko, o gal sidabro giesmes gieda, sidabro žuvims, rojaus sodo ežeruose gyvenančioms, miegant jo sparnui drevėje...
------*--------
Va nusipurtė
Plaštakę ir vėl snaudžia
Kvailas elniukas
------*--------
Praskleidė stiebus
Kumeliuko nosytė –
Irisai žydi
-------*--------
Kai aš numirsiu
Sergėk mano kapą
Žiogeli mažas
----
//KOBAYASHI ISSA// ------- jei paukštis drevėje miega - ne grabe, nebent kūnas jo mirė - bet nevisi paukščiai, ar šis paskutinis visi kiti išmirė?(lakštingalos giesmė dar nemirė - nors miršta lakštingalos, miršta, kaip ir visi gyviai, nes gyveno.)
šie jūsų man skamba gražiau ne tarmiškai. Ypatingai tai jaučiasi pirmame (atmetus žodį šviečia, ir sukeitus /mėnuo/ su /geltonas/ vietomis) Ir antras gražiau ne tarmiškai. (tik/ erdvėj/ žodis kiek trikdo, bet) abu, netarmiškai (atmetus /šviečia/) ne tarmiškai, gražiai praplaukia - lyg mėnuo nakty, pro debesį plaukiantį, praplaukia laiką į aušrą.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-22 08:40:38
grabe
ja
giesmė
Gal ir taip :)