Atverk savo širdį kaip langą į saulę,
Plačiai dar atverk uždarytas duris.
Išleisk visas nuoskaudas, visas apgaules
Ir džiaukis tik tuo ką šiandieną turįs...
Praeis liūdesys, neviltis pilka trauksis,
Matysi pražydusias savo akis.
Ir savo širdies tu dar kartą paklauski –
Ar jau pasiruošus žydėt, ar pagis...
Nuplaus tavo liūdesį lietūs atūžę
Ir vėjas suveltus tau plaukus šukuos.
Tik mums paskirta dalia, ši dalužė,
Pačioms savo dainą reikės sudainuot.
Neliūdėk ir nekeiki savo likimo –
Kas lemta – įvyks, išgyventi reikės.
Tikėkis ir lauki bangos pakilimo –
Niekuomet nepraraski šviesios tik vilties.
spika
2011-01-21 09:38:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-01-21 19:44:41
Puikios eilės.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-21 15:56:36
viltingas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-21 12:43:37
Atverk savo širdį kaip langą į saulę,
Priminimas, paraginimas laikinumo tekmėje nuskambėjo labai šauniai...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-01-21 10:58:46
nuoširdus kalbėjimas ir širdies langinės atlapotos saulei patekant, ir pražydėjimas gyvas, su viltim.
pabaigoja tik ritmas šlubuoja, man kažkaip norėtųsi perstumdyt žodžius.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-21 10:52:48
labai nevykusi vieta - tiksliau santykiai su širdimi:
"Ir savo širdies tu dar kartą paklauski –
Ar jau pasiruošus žydėt, ar pagis... " ---- o jau nuo tos vietos ir visas eilėraštis nevykęs.
(visa kas ne harmonijoje, tai protas, kai jis pamiršta, kada nebežino - ką žino širdis.)