Srovė

Persismelkia
jauti, kaip pasroviui
pelekai plaka kojas
ir šiaudais srūvena
gėlas
tyras
akmenukai išbarstyti smėliškam dugne
girdi, kaip bliurbsi sūkuriais
upė, nešama srovės
ir burbulais pakyla
nevilties karpytas nuotėkis
iš po vėžio žirklių,
jei čia jie yra,
jei ne aš
čeksiu raižydama gilias bedugnes
ir ne tas tyras
kur akmenukais išbarstytos smėliškam veide
spinduliuoja amžiną ramybę.
Sijoju laiką pro pirštus,
pėdas, įsiraususias į dumblą
ir raižo odą
briaunos liūdesio, kampuotų kriauklių
ir pasroviui
raudonas plaukas ištisoj versmėj.
AmberSea

2011-01-21 08:01:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-01-21 17:14:39

Pabaiga išperka visus lig jos buvusius klydinėjimus. Šypt.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-21 16:10:49

Taip, pabaigoje ir man pasirodė daugoka "ir".
Ką konkrečiai reiškia "bliurbsi"?

Pradžia man pasirodė įdomi, bet silpniausia dalis išlenda vidury (nuo "nevilties karpytas nuotėkis").

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-21 10:50:34

pagavo ši srovė mane, įsuko ir nunešė...
atsisakyčiau tik visų ir , o po liūdesio, kampuotų nedėčiau kablelio.
išties, labai pavykęs darbas, labai :)