Aš pakviesiu vardu baltą vėją,
Kalnuose iš versmių pasisemsiu,
Balto angelo pluksnos paprašius,
Nutapysiu aušros gėlą veidą.
Ir lelijom baltom apkaišysiu,
Baltą baltą kaip gulbę svajonę,
Išdabinsiu jos rūbą vilionėm,
Ir pamosiu, išleidus kelionėn.
Išmyluotą audrų baltą snaigę
Dar įduosiu kaip dovaną brangią.
Lauksiu kantriai pavasario sėjos,
Kad ramunėm išburčiau sau meilę.
Baltą baltą, kaip žydintys sodai,
Savo galvą papuošiu vainikais,
Žirgo balto sulaukus lyg vėjo,
Padėkosiu savam aš globėjui.
Jis aukštybėse žvelgs ir šypsosis,
Žvaigždžių lietų pabers man iš snaigės,
Dovanos taip tikėtą ir lauktą,
Balto nuometo kelią tikėjimui.