Užsisėdėjau, jau niežti padai,
Tai kas, kad šaltis, sniegas ir ledas...
Noriu važiuoti, noriu judėti,
Kauną pasiekti, Vilniun nulėkti.
Ne, neužklimpsiu ir nepaslysiu,
Seserį Dalią vėl aplankysiu.
Kartu klausysim ką nors negirdėto
Šv Kotrynos skliautuos aidėtuos -
Gal Petrą Geniušą, gal Marijoną...
Bus ausims šventė, širdžiai - malonė!
Dar į spektaklį - jei lėšos leidžia,
Kad sužinočiau, ką Kazlas žaidžia.
Ir į Antakalnį noriu nueiti,
Ten laukia Vytautas, Ivanauskaitė...
Grįšiu per Kauną, Zapyšky sustosiu,
Aplankysiu Mariją - pavakarosim...
Parvažiuosiu laiminga, nuo įspūdžių soti,
O kasdienybė vėl tvinks kaip votis!
Užsisėdėjau, užsitingėjau,
Kaip tas paršiukas - nusipenėjau...
Jau kelias šaukia, jau niežti padai -
Išnyks tas šaltis, sniegas ir ledas!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-01-24 13:12:37
Geros svajonės, neblogos mintys, bet jokios poezijos. gal tik paskutinės 4 eilutės primena eilėraštį.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-20 15:10:35
Gražu, reikia aplankyti draugus.Judėjimas tai gyvenimas