stipriai palietė tas iškramtytas horizonto lankas... kas ieško- tas suras

paskaičiau santrauką (pažiūrėjau kaip į teksto kontekstą.) skaitant tekstą, reiškia, pamąsčiau, kad lyrinis herojus ieško maisto, taip renkami įvaizdžiai, taip matomas pasaulis, lyg herojui viena mintis - maistas. jei matėte tokį juokingą filmą "aukso karštligė", ar "aukso veršis" , su Čarliu Čaplinu pagrindiniame vaidmenyje, tai scena, kur jis išsiverda batus, ir suka raištelius kaip makaronus spageti, tačiau, koks smagumas, kai jis žmogų dideliu riebiu viščiuku mato, ir pradeda jį jaukinti šnekinti, kad galėtų nudobti ir išsikepti; Jis mato žmogų tą didžiuliu viščiuku, o tas žmogus jį mato, nuo proto nušokusiu psichu; tačiau jam besirodantys tie "gliukai" - haliucinacija iškreiptas vaizdas, užėmė jo protą tik todėl, kad jis (jo fizinis kūnas atsirado ne po narkotinių medžiagų poveikiu, o poveikyje bado) reiškia buvo labai alkanas, ir jo kūno jausmai - pojūčiai, smogė protui smūgį, ir protas taip pradėjo valdyti jo veiksmus, žinoma, per alkio jausmą pradėjo valdyti protas jo veiksmus, kad jis tikslingai ir kryptingai, stengėsi sugauti tą milžinišką ( alkio įtakotai jo regai besimatantį viščiuką) broilerį, kad galėtų papenėti savo kūną. Ką tas žmogus tariamas "viščiukas" matė ir tvėrė, į jį bežiūrėdamas ir lakstydamas nuo jo, reikia pamatyti; tragedija - bet komiška, žodžiu sunku būtų išsilaikyti nesusijuokus...
Tai gi, perskaičiau jūsų tekstui skirtą jūsų parašytą santrauką, ir pagalvojau skaitydama pirmą posmelį, dėl pasirinktų įvaizdžių, kad lyrinis herojus labai alkanas, tiesiog priverstinio badavimo būklėje tūno, ir jam labai reikia maisto, kūnui papenėti:
citata:"Pralaižė saulė marmeladą debesų/ Virš iškramtyto horizonto lanko/ Ir spjovė pliūpsnį spindulių/ Pro užkrešėjusį pašiūrės langą."
o visumoje tai, ši atkarpa puiki medžiaga geram haiku citata:
"...žibalinė lempa tyliai rymo,/ Lyg lauktų eisiančių ieškoti kelio."
//Lauko žibintas/
Rymo naktyj, lyg laukia/
Ieškančių kelio// ---- o čia jau haiku, jūsų konteksto tema, kuri nurodyta santraukoje.
patikėkit, labai neblogas haiku, tai iš jūsų atkarpėlės, kurią citavau, ir santraukoje esančiame kontekste...

TAI TOKIE įspūdžiai perskaičius jūsų eilėraštį (jį dar skaitant) ir atkarpa, kuri labai patiko, haikiška ji. tereikia tik įvilkti į kontekstą kuris santraukoje ir štai - haiku.

Nerašyčiau paskutinės eilutės kursyvu. Vis tik pabaiga - ir taip ji susvarbinama. Galėjote nebekartoti trečiame posme to paties, o ieškoti kiek gilesnės išvados, kuri pradėta ketvirtoje eilutėje.

Tikrai, kelias į kelią.Gerai perteikta nuotaika.

Tikrai šalia žibalinės lempos dar rymo ir kažkas daugiau.

Kas ieško - tas randa... Radau gražių vietelių...