Pasaulių karai ir stumdymas
slankiojančių durų,
iš pasaulėlio į kitą,
į vieną ir vėl atsitrenkiant,
o susilietus su užnugariu
ar kitos dimensijos nuojauta,
vėl tik drugys,
kliedesiai ir karščiavimas,
savanoriškas žygis Apokalipsėn
tik be galo ja tikint
tai kiekvieno diena,
nuo Cezario, karai ir smėlių pūgos,
didingos istorijos ir pelkės.
Tai ateities Žvaigždžių karai,
tarpplanetiniai antskrydžiai.
Meteorų parkai ir Babiloniški sodai,
su Mocartu pasroviui
nuo „post“ ir kažko naujo.