ai, kam taip graudžiai....?
tiek jau tų raukšlių :)

Užkabino sekmadienio pajautimas. Nemėgstu aš sekmadienio, tuščiai einantis laikas.

...o tu jį užkalbink :)

Šventės, net ir paprasti sekmadieniai, užkliūna dažniausiai vienišiems žmonėms, nes jie nemėgsta tuštoko šurmulio. Mano supratimu, jūs labai vykusiai pagavote tą sekmadieninę nuotaiką ir parodėte, kad ne visi sugeba greitai ir paprastai persirengti šventiniais drabužiais. Tai ypatinga dvasinė būsena, kuri būdinga ne darboholikams, o jautriems, paskui minią nelinkusiems bėgti žmonėms.

laukimas pirmos dienos šventimui - įstabiai.

...pradžia gerai susiskaitė...tik man rodos, čia apie vienišo žmogaus sekmadienį

išslydo iš rankų antro posmo viduryje.

man patiko pirmas posmas lyg "Himnas darboholikui" arba "darboholiko himnas", bet vieno posmelio himnui, per mažai, o štai antrasis kažkoks jau nuslydęs. Mat tas šuo, kuris painiojasi po kojomis (gretinime, ir benamis šuo, na jis baukštus ir nesipins po kojomis, nesipainios, o jei jį kartais pašnekini, ar ką tai jam duodi suėdamo, jis jau žinoma painiosis, gal tu jį įšuninsi kaip savo namų sargą, mat jis jau nebe vilkas, ir vilkai jo neįmiškins, kaip vilkų būrio, ar rujos nario, o jei įšuninsi, kaip namų sargą, tai jis bus ne benamis, o jau namis šuo jis bus, o ne benamis. (kiek naujadarų čia gaunasi.) Tai va, antras posmiukas nuslydęs, mat jei jau šuo benamis vis tik po kojomis painiojasi, jis jau pretenduoja būti tavo namiu (tavo tai kiekvieno iš mūsų, tai yra lyrinio herojaus, juk herojus kalba pirmame asmenyje), o šuo namuose niekada neigiamo neduoda šeimininkui, tik teigiamą. Jis visada džiugus šeimininko pasirodymu; antras posmas visai gretinime (pradėtame) yra nuslydęs, o visumoje, tai skamba kaip "Darboholiko himnas"

Tai čia apie praėjusį sekmadienį? Ateinantis tikriausiai bus linksmesnis... :)

Reikia jį tiesiog prisijaukinti... (tą sekmadienį ir gimtadienį:)

Tokie jau tie sekmadieniai...

nors man nelabai patinka šunys bet buvo gražu