Sakai, kad išvaizda tau niekad nebuvo svarbi. Aš suprantu, tu nesupranti. Juk grožis - švelnus palytėjimas pasaulio amžynybės. Dėl grožio ugnim išdegiau save.
Lyg tarp kitko, pasiūlai gyventi tave ir aš aklais jutimais atvesta palieku tūkstančius įspaudų ant kūno nebūto. Aš patikiu praeitim su sąlyga, kad tu tikėsi ateitim ir išganymu. Ir aš patikiu, vėl patikiu žaliom naktim, įtvirtintom auksinių arfų stygose nors ir girdžiu, kaip velniai angelų šypsodami dangstos.
Sakai, kad jei dar reiks, tu labai maloniai ir aš nusišypsau, nes nesugebu ištarti reikia. Aš žinau, tu nežinai. Juk žmogus niekada neparodo, ką reikia. Dėl paslapties aš randu tavimi.