Žibučių žydėjimas
apipelijęs dangus
iš surūdijusio čiaupo
laša
šnabžda apie vakar
juokiasi iš dievo
sako, kad palinkęs
teberymo
o aš sodinu žibutes
ant močiutės palangės
sausio vidury
sulaikau žiemos audras
alsavimu
už lango
snaigės tupiasi ir
tirpsta žvilgsny
pagal naujausias madas
vyzdy
išsitatuiruoju credo
žuvėdrų klyksmas
šąla balose
delnų linijos dūžta
ir tampa gyvenimo keliu
------------------------
nepamiršk palaistyt
mano sielos
žibučių laukai
ant palangės sužydės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2011-01-20 20:50:01
Ačiū labai!
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-01-17 21:36:11
trapus, fragmentiškas, tik gal kai kur per naivus, infantiliškas. Naivumas kūryboje nėra blogai - tai gali būti nuolatinė stebėjimosi pasauliu išraiška - bet šį darbą silpnina, sujuokina truputį.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-17 14:45:59
Yra labai gerų vietų, bet man pritrūko didesnio vientisumo.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-01-17 10:17:45
Priartino pavasario viziją - dedu į taupyklę...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-17 00:39:59
Porcialianinis toks, trapus. Man patiko.