Kerai

Kur gi slypi manoji jėga?
Ar lipdyta iš molio kitokio?
Nors atstumu nutolęs ir ką...
Nesuvystei, mielasai, naujokės.

Nei minutei nurimt negali,
Visos mintys į vakarą eina.
Ir visai nesvarbu – aš toli,
O širdis traukia manąją dainą.

Nuo sušalusio sniego jauku,
Tarsi degtų viduj židinys.
Tu liūdi, išsiilgęs namų,
Ak, užbūrei, – širdis tau sakys.

Lyg katė, išsirietus, gaji,
Priartėsiu, paglostysiu širdį.
Prisiglausiu arti, taip arti,
Kad į dangų galėtum pakilti.

Ir nuėjus kelis žingsnelius,
Atsisukus pažvelgsiu atgal.
Jei žiema tų jausmų neužpus,
Pas tave aš sugrįšiu, o gal...

Sužydėsiu tada bangomis
Ir skalausiu įkaitusią širdį.
Nesvarbu, ką kiti pasakys,
Man svarbiausia – ką sielos mūs girdi.
spika

2011-01-17 00:08:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-01-17 13:12:29

tai čia -įtariu-nuoširdžiai?
:)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-01-17 01:23:40

tikrai-svarbiausia, ,,ką sielos mūs girdi,,
sekmės svajonių išsipildyme/Patiko.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-17 00:37:17

Kokie dar gali būti /gal/, kai eilės tokios... ;)