Norėčiau pasislėpt už savo širdies tuštumos,
save pradanginti už melo krūvos,
paslėpti pasaulį giliai po žeme,
užversti skrynelę su jausmais joje.

Matyti užmerkus akis,
pajausti pasaulį, pulsuojantį po kojomis,
atrasti stebuklą dangaus šviesoje,
ir viską užkasti giliai po žeme.

Atrasiu, paslėpsiu, mylėsiu, gyvensiu...
Sušuksiu kasnakt kad vėl kvėpuosiu,
alsuosiu į ausį tau savo kvapu,-
Pajausk tu šiąnakt mus abu.

Nes tik šis paslapties slėpinys
atvers tau prarajos duris,
pabelsti nereikia į jas,
paslėptas žmogus čia - neatvers jų jau niekada...