Užlietas kambarys
auksine mėnesiena.
Šią naktį su manim.
Šią naktį tu ne vienas.
Pamiršk skriaudas visas,
kurios užgulė švinu.
Šią nakt tu su manim.
Ir niekas to nežino.
Paskęsiu glėbyje.
Čia juk stotis galinė.
Tu su manim. Ir kas?
Naktis gal paskutinė...
Prabilusi širdis
vėl šliejasi į krantą.
Mes su tavim kartu.
Ir mums dar kelias lemta.
Sukrisiu aš spygliais,
kaip ta pušis ant kalno.
Kas laukia mus? Nūnai
skaityk iš mano delno.
Ir iš akių skaityk.
Voratinklius nubrauki.
Jau baigiasi naktis
ir rytas dienos laukia.
spika
2011-01-15 00:01:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-15 23:34:23
Vat perskaičiau ir pagalvojau kaip tokiai gražiai idilei, truputį mažoka polėkio, jausmas giliai, savyje, ir raiškoje man kažkaip norėtųsi daugiau, labai supaprastinta, o juk tos naktys būna tokios!!!.. širdies bedugnėj virpėjimui gimstant.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-15 22:32:58
...jautra artimui dvelkia...
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2011-01-15 19:08:03
Dviese visada lengviau įveikti negandas.Gražus, šiltas, pilnas globojančio jausmo eiliukas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-01-15 14:41:12
Jauku ir šilta. O naktis tikrai dar ne paskutinė :) Puiki pabaiga: „Sukrisiu aš spygliais...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-15 11:42:36
Patiko, ypač nuo: Sukrisiu aš spygliais...
Pasibaigia naktis
dienos jau rytas laukia.- taip man pasirodė. Ačiū.
Vartotojas (-a): Sūpynės
Sukurta: 2011-01-15 10:59:01
Kaip jau kažkam - galėtų būti tekstas dainai. Tinkama melodija ir geras atlikimas atpirktų pasitaikančius banalumus.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-15 09:32:21
Sukrisiu aš spygliais,
kaip ta pušis ant kalno
Liūdesys, skausmas, per gyvenimą su spyglių smigtelėjimu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-15 00:33:04
Tiesa, kartais naktis geriau nei diena - geriau, nes nesinori matyti švieosos, kuri, deja, yra daug kuo įpareigojanti.